Naujienos
Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas
PAREIŠKIMAS
2010-07-15
Vilnius
Pasaulio energetikos tarybos (PET) Lietuvos komitetas reiškia susirūpinimą dėl Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, LR Vyriausybės patvirtintos 2010 metų birželio 21 dieną.
PET Lietuvos komiteto vertinimu, strategijoje numatytos žaliosios elektros gamybos apimtys nėra pagrįstos mažiausių sąnaudų energijos vartotojams principu bei neatitinka darnios žaliosios energetikos plėtros.
Rengiant strategiją neatsižvelgta į jau sukurtą Lietuvos energijos gamybos infrastruktūrą, šalies klimatą, geografinę padėtį bei turimus atsinaujinančių energijos išteklių resursus.
Moksliniai tyrimai rodo, kad ne mažiau 80 proc. visų Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių resursų sudaro biokuras ir komunalinės atliekos. Tuo tarpu strategijoje numatoma iki 2020 metų biokogeneracinėse jėgainėse įrengti vos 162 MW suminę elektros generavimo galią, kai potencialas apie 300 MW. Pažymėtina, kad šios elektrinės stabiliai gamina elektros energiją, tuo išvengiama energetinės sistemos išlaidų reguliavimo balansavimui.
Tai reiškia, kad galimybė racionaliai panaudoti ir pritaikyti miestų centralizuoto šilumos tiekimo sistemose jau veikiančias iškastinio kuro kogeneracines jėgaines ir susijusią brangią infrastruktūrą žaliosios elektros gamybai nebus sudaryta.
Lietuvoje elektros energijos gamyba iš saulės yra labai brangi, net 6 kartus brangesnė už mažųjų hidroelektrinių energiją. Tuo tarpu patvirtintoje strategijoje hidroelektrinėms paskirta 14 MW esant ženkliai didesniam potencialui, išnaudojant nepanaudotas užtvankas, o saulės - 10 MW.
Galutiniams vartotojams - Lietuvos gyventojams - svarbiausias kriterijus yra šilumos ir elektros energijos kaina.
Nesant plėtros, atsižvelgiant į naudą visam Lietuvos ūkiui, susidaro visos prielaidos žengti brangiu ir neefektyviu plėtros keliu, kuris pareikalaus net 5,9 mlrd. litų investicijų. Lietuvos energetikos instituto atlikto mokslinio-tiriamojo darbo skaičiavimais, tokių pačių rezultatų galima
pasiekti investavus beveik dukart mažiau lėšų - 3,38 mlrd. litų.
PET komiteto nuomone, žaliosios energetikos plėtros prioritetai pagal mažiausių sąnaudų principą, turimus resursus bei egzistuojančią energetikos infrastruktūrą yra šie:
1. Kombinuota elektros ir šilumos energijos gamyba iš biomasės;
2. Hidroenergetiniai resursai;
3. Vėjo energija.
Investicijos į saulės energetiką galėtų būti vykdomos mokslo tikslais.
Ilgalaikiai energetikos sprendimai aktualūs kiekvienam Lietuvos žmogui, todėl turi būti svarstomi atvirai ir skaidriai. PET Lietuvos komiteto vertinimu, Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija turi būti optimizuota, o prieš teikiant Europos Komisijai Nacionalinį
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros 2010-2020 metų veiksmų planą, jį buvo privalu pateikti viešam visuomenės svarstymui, kaip nustatyta ES rekomendacijose.
PET Lietuvos komiteto jungiamos asociacijos pasirengusios konstruktyviai bendradarbiauti optimizuojant ir tobulinant Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategiją bei Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą.
Rymantas Juozaitis
Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas
Andrius Janukonis
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Tarybos pirmininkas
Remigijus Lapinskas
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas
Vladas Paškevičius
Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas
Algimantas Zaremba
Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos prezidentas
Alfredas Sabaliauskas
Lietuvos hidroenergetikų asociacijos prezidentas
Prof. habil.dr. Eugenijus Ušpuras
Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos prezidentas
Petras Povilas Škiudas
Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos prezidentas
Dr. Valdas Lukoševičius
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas
