Vokietijos teisės aktai padės išvengti blackouto

Paskelbta: .

Vokietija priėmė teisės aktus, siekdama užkirsti kelią elektros energijos tiekimo nutraukimui.

Po Fukušimos katastrofos Japonijoje, Vokietija pradėjo brangiai kainuojantį pasitraukimą iš branduolinės energetikos ir ėmė plėsti žalios elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės ir vėjo, tačiau tai užkrovė naštą elektros tinklams, nes ši iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektra tiekiama su pertrūkiais.

Siekdama paskatinti elektros gamintojus ir tinklo operatorius prisitaikyti prie šio nenuspėjamų naujų energijos rūšių derinio, vyriausybė kuria kompleksinę taisyklių ir paskatų sistemą, skirtą išlaikyti galios srautą nepriklausomai nuo oro sąlygų.

Politinės atsakomosios priemonės turi pasaulinę reikšmę, nes politikai ir elektros energetikos sektoriaus investuotojai visame pasaulyje stebi kaip Vokietija atlieka žaliosios elektros integracijos užduotį.


Įvyko Energetinio saugumo tematikos konferencija „Outlook & Perspectives in the Baltic Sea region“

Paskelbta: .

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas priėmė kreipimąsi dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje referendumo

Paskelbta: .

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas, atstovaujantis pagrindinius Lietuvos energetikos sektorius ir subūręs energetikos profesionalus apsvarstė naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje aplinkybes, pareiškia savo nuomonę Lietuvos visuomenei:


Priimtas dokumentas „Už tikrą energetinę Lietuvos nepriklausomybę!“

Paskelbta: .

Š.m. sausio 3 d. trylikos atsinaujinančių energijos išteklių ir kitų susijusių asociacijų vadovai priėmė pareiškimą „Už tikrą energetinę Lietuvos nepriklausomybę!".

Šis dokumentas buvo pristatytas š.m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo spaudos konferencijų salėje, kurioje įvyko LR Seimo nario Jono Šimėno spaudos konferencija „Kaip panaudoti Lietuvos išteklius nepriklausomos energetikos sukūrimui". Spaudos konferencijoje dalyvavo Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas ir Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA  prezidentas Remigijus Lapinskas.