Lietuvos elektros energetikos asociacija vertina darbuotojų įgytas kompetencijas

Paskelbta: .

Lietuvos elektros energetikos asociacijai 2013 m. balandžio 25 d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-334 buvo suteikta akreditacija ir teisė vertinti asmens įgytas kompetencijas „Elektros įrenginių elektromechaniko“ ir „35 kV kabelių linijų elektromontuotojo“ kvalifikacijoms.

2013 m. rugsėjo 3 d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-825 šis sąrašas buvo papildytas „Elektros įrenginių įrengimo ir eksploatavimo elektromonterio“ kvalifikacija.

2013 m. rugsėjo mėn. Asociacija atliko 16 asmenų, o 2014 m. sausio mėn. – 17 asmenų VšĮ Respublikiniame energetikų mokymo centre įgytų kompetencijų vertinimą pagal „Elektros įrenginių įrengimo ir eksploatavimo elektromonterio“ kvalifikaciją.

Prieš 22-ojo Pasaulio energetikos kongreso pradžią Pasaulio energetikos taryba išleido pareiškimą

Paskelbta: .

PET  kviečia politikus ir energetikos vadovus  susiprasti, nes pasaulio energetika atskleidžia mitus, suteikdama informaciją energetikos debatams ir apibrėžia kelią į tvaresnės energetikos ateitį.

DAEGU, Korėja, 2013m. spalio 13 d., sekmadienis: 2013 m.  Pasaulio energetikos kongresui įsibėgėjant Daegu, Pietų Korėjoje, Pasaulio energetikos taryba (PET) šiandien įspėjo, kad keletas vyraujančių mitų labai trukdo vyriausybių, energetikos pramonės ir pilietinės visuomenės pastangoms sukurti tvarią energetikos ateitį.

Pasaulio energetikos taryba ragina suinteresuotuosius imtis skubių ir efektyvių veiksmų siekiant išvystyti ir transformuoti visuotinę energetiką. PET įspėja, nes to nepadarius, gali kilti rimtas pavojus energetinio saugumo, apsirūpinimo energija ir aplinkos tvarumo siekiams.

Dalyvauti Pasaulio energetikos kongreso darbe iš 113 šalių susirinko daugiau nei 6000 delegatų, įskaitant daugiau kaip 50 vyriausybių ministrus ir 272 ekspertus su savo pranešimais iš 72 šalių.

Kongreso devizas "Užtikrinkime rytojaus energetiką šiandien". Renginio tikslas - mesti iššūkį esamai energetikos paradigmai ir nustatyti gaires ateities pasaulio energetikos vystymuisi.

Pasaulio energetikos tarybos pirmininkas Pierre Gadonneix pasakė:

"Po mūsų paskutinio kongreso, 2010 m.  Monrealyje, įvyko esminiai pokyčiai, kurie paveikė pasaulio energetikos kontekstą; finansų krizė sukėlė spaudimą pagrindiniam energetikos sektoriaus kriterijui - konkurencingumui. Netradiciniai angliavandeniliai tapo reikšmingu žaidėju ir tokie incidentai, kaip Fukušimos avarija, privertė daugelį šalių iš naujo įvertinti savo energetikos strategijas. Todėl CO2 tikslai iki 2050m. pasitrauks į antrą planą, nebent būtų priimtos politinės programos ir reikšmingi pokyčiai.

"Mūsų kongresas suteikia puikią platformą lyderių diskusijoms šiame kontekste.“

"Labai svarbu, kad mes sudarytume nuoseklią, ilgalaikę sistemą, pagal kurią planuotume ir įgyvendintume būsimas investicijas. Lyderystė yra reikalinga, jei norime spręsti energetikos trilemos trejopą iššūkį – užtikrinti įperkamą, prieinamą ir aplinką tausojančią energiją visiems. "

Pasaulio energetikos tarybos generalinis sekretorius Christoph Frei, pridūrė:

"Skelbti mūsų atliktų studijų rezultatai Pasaulio energetikos kongresui Daegu, Pietų Korėjoje, neginčijamai rodo, kad esame lūžio taške. Yra daug mitų, darančių įtaką energetikos sektoriui, kuriuos mūsų atliktos studijos leigžia paneigti.

Mūsų kongresas yra ideali vieta, kad pristatytume šias išvadas ir rekomendacijas siekdami rasti sprendimus, kaip skatinti tvarų energijos tiekimą didžiausiai visų naudai"

Visą pareiškimą pavadinimu "Atskleidžiame mitus, apibrėžiame ateitį - Atėjo laikas atsigręžti į realybę, užsitikrinant Rytojaus Energiją Šiandien" skaitykite:

 

PASAULIO ENERGETIKOS TARYBOS KONGRESO OFICIALUS PAREIŠKIMAS

ATSKLEISDAMI MITUS, APIBRĖŽIAME ATEITĮ - ATĖJO LAIKAS ATSIGREŽTI Į REALYBĘ, UŽSITIKRINANT RYTOJAUS ENERGIJĄ ŠIANDIEN

 

Sudėtingumas ir neapibrėžtumas vis sparčiau didėja ir energetikos sektoriaus vadovai tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose turi padaryti sprendimus. Veiksmų reikia imtis nedelsiant.

Mes nustatėme, remdamiesi mūsų daugelio metų atliktais išsamiais tyrimais ir su energetikos sektoriaus vadovais sudarydami energetikos klausimų žemėlapius, kad mes pasaulyje susiduriame su daug daugiau iššūkių , nei manyta anksčiau.

PET analizė atskleidė daug mitų, kurie įtakoja mūsų supratimą apie svarbiausius pasaulio energetikos kraštovaizdžio aspektus. Jei neginčyti šių klaidingų koncepcijų, jos nuves mus į tam tikrą nusiraminimo ir praleistų galimybių kelią.

Daug yra, ir vis dar yra daroma siekiant apsaugoti savo energetikos ateitį , tačiau PET tyrimai rodo, kad dabartiniai sprendimo būdai nesuteikia energijos prieigos, energetinio saugumo ir aplinkos tvarumo globalinių siekių.

Energetikos vadovai, tiek privačiame sektoriuje, tiek viešajame, sutaria dėl daugelio būtinų veiksmų, bet nuomonės labai skiriasi dėl pobūdžio, vertės ir svarbos, politinių ir institucinių rizikų ir jų lemiamos įtakos investicijoms.

Jei mes norime pasinaudoti visa energijos išteklių teikiama ekonomine ir socialine nauda, tada mes turime nedelsiant imtis efektyvių veiksmų ir keisti savo požiūrį į energetinius sprendimus. Įprastiniai verslo požiūriai nėra veiksmingi. Dėmesys turi būti perkeltas iš didelių globalių sprendimų į regioninių ir nacionalinių aplinkybes įvertinančius ir ryškiai diferencijuotus vartotojų lūkesčius.

Susidūrę su besikeičiančių klausimų kaleidoskopu, mes turime priimti šią naują realybę ir nustatyti patobulintas veiklos ir manevringumo normas.

Dabar " laikas atsigręžti į realybę " nustatant savo ateitį.

IŠŠŪKĮ METANTYS MITAI

1 Mitas: Pasaulinės energijos paklausos augimas lėtės, ji išliks tokia pati.

Tikrovė:Energijos poreikis ir toliau didės ir iki 2050 m. jis padvigubės, daugiausia tai lems ekonomikos augimas EBPO nepriklausančiose šalyse.

2 Mitas: Naftos gavybos pikas – yra neišvengiamas, nes trūksta iškastinio kuro išteklių.

Tikrovė: Naftos trūkumas nejaučiamas. Tęsiasi naujų išteklių telkinių atradimas ir naujų technologijų atsiradimas. Tai leidžia išgauti netradicinę naftą, dujas. Pagerinta gavyba iš esamų telkinių jau padidino galimo išgauti iškastinio kuro rezervus 4 kartus, ir ši  tendencija tęsis.

3 Mitas : energijos paklausos augimas bus visiškai patenkintas naujų švarių energijos šaltinių.

Tikrovė: PET atlikta analizė „Pasaulio energetikos scenarijų studijoje“ rodo, kad nepaisant pastebimo santykinio atsinaujinančių energijos išteklių energetikos indėlio augimo nuo 15% šiandien iki pasieksiančio rodiklio nuo 20% iki 30 % 2050 metais, faktiškai iškastinio kuro pasaulinė paklausa sudarys 16.000 Mtne pagal „Jazz scenarijų " (labiau į vartotojus orientuotas scenarijus) ir 10.000 Mtne pagal „Simfonijos scenarijų“ (daugiau valstybės reguliuojamas scenarijus), palyginti su 10.400 Mtne paklausa, buvusia 2010 m. To bus per maža, kad atsinaujinantys ištekliai galėtų patenkinti reikšmingesnę pasaulinės energijos paklausos dalį. Iškastinio kuro vartojimas absoliučiu dydžiu sumažės tik 5 % „Simfonijos scenarijuje“, bet padidės 55 % „Jazz scenarijuje“.

4 Mitas: Mes galime iki 2050 m. sumažinti bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 50%.

Tikrovė: Pagal PET „Pasaulio energetikos scenarijų“ studiją, net ir geriausiu atveju pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų kiekis iki 2050 m. padidės beveik dvigubai, palyginus su numatytu tikslu 2050 metais, atitinkančiu 450 ppm ŠESD emisijų kiekį. Blogiausiu atveju ŠESD išlakos gali padidėti daugiau nei keturis kartus.

5 Mitas: Dabartiniai verslo ir rinkų modeliai yra tinkami.

Tikrovė: PET analizė rodo, kad energijos rinkos tampa vis sudėtingesnes, veikiamos  sparčių energetikos politikos pokyčių, technologijų inovacijų ir vartotojų lūkesčių. Dabartinės rinkos ir verslo modeliai nesugeba susidoroti su problemomis, kurias kelia didėjanti atsinaujinančių išteklių energetikos dalis bendroje gamyboje, decentralizuotomis sistemomis ar augančia informacijos architektūra.

6 Mitas: Dabartinės programos suteiks visuotinę prieigą prie energijos per ateinančius 10 - 15 metų.

Tikrovė: Visuotinė energijos prieiga dar negreit taps realybe. Pripažindama pastaruoju metu padarytą pažangą ir įgyvendinamas programas, siekiant sumažinti energetinį skurdą, PET analizė rodo, kad taikant dabartines priemones, visame pasaulyje nuo 730 milijonų iki 880 milijonų žmonių, pagal „Jazz scenarijų“ ir „Simfonijos scenarijų“ atitinkamai vis dar gyvens be elektros energijos 2030 metais ir atitinkamai nuo 320 milijonų iki 530 milijonų žmonių 2050 metais.

7 Mitas: pasauliniu mastu kapitalo ištekliai yra pigūs ir gausus.

Tikrovė: kapitalas yra labai jautrus suvokiamoms  politinėms ir reguliavimo rizikoms. Be to, dėl augančio spaudimo viešiesiems finansams daugelyje šalių viešųjų lėšų nebus galima pakeisti arba jomis padidinti privačių energetikos iniciatyvų finansavimo.

APIBRĖŽIAME ATEITĮ

Išaugo Pasaulinės energetikos sistemos sudėtingumas. Pasauliniams energetinio saugumo, prieigos ir aplinkosauginio tvarumo siekiams bus lemta žlugti, jeigu skubiai nebus imamasi efektyvių veiksmų siekiant išvystyti ir transformuoti energetikos sistemą.

1. Mes ieškome netinkamoje vietoje. Dabartinio mąstymo apie energetikos sistemą pagrindas yra šališkas ir neadekvatus:

Jei norime gauti didžiausią socialinę ir ekonominę naudą iš mūsų energetikos sistemų, dėmesys turi būti nukreiptas nuo energijos tiekimo įvairovės (derinio) prie vartojimo veiksmingumo.

Mums reikia daugiau investicijų paklausos pusėje, inovacijų, paskatų ir griežtesnių techninių standartų siekiant sumažinti energijos intensyvumą.

Kainų kontrolė, subsidijos, prekybos barjerai ir konkrečių tikslų nustatymas atskiroms technologijoms iškraipo rinką ir gali turėti nenumatytų pasekmių, todėl politikai turi šias priemones naudoti tik saikingai.

2. Siekiant pritraukti investicijas, reikalinga subalansuoti nacionalinę politiką ir reguliavimo sistemas:

Mums reikia tvirtos, prognozuojamos ir skaidrios aplinkos, kuri leistų rinkai vykdyti pagrįstus sprendimus dėl inovacijų, technologijų ir investicijų. "Energijos Trilema" suteikia tvirtą pagrindą kiekvienai šaliai įvertinti savo politinę riziką ir siekti subalansuotos, nuspėjamos ir stabilios politikos bei institucinės aplinkos. PET analizė rodo, kad egzistuoja mažas susitarimas tarp investuotojų ir vyriausybių dėl rizikos pobūdžio, kainos ir vertės. Todėl svarbu gerinti rizikos pobūdį ir būdus jai įvertinti. Jei tokio supratimo nėra, nebus ir investicijų srauto.

3. Mums reikia didelių investicijų į mokslo tyrimų sritį:

Mums skubiai reikia suvokti, kokį turime technologijų proveržį , tokių kaip elektros energijos kaupimo (akumuliavimo) ir CC(U) S (CO2 kaupimo ir saugojimo) potencialą. PET analizė rodo, kad 450 ppm CO2 emisijų kiekio tikslo negalima pasiekti be CC (U) S.

Todėl, yra labai svarbu, kad būtų aiški ir nedviprasmiška politika ir institucinė aplinka remti investicijas į šią technologiją, pagrįsti jos įtraukimą į planus ir anglies dvideginio emisijų mažinimo strategijas.

4. Energetikos žemėlapis keičiasi ir mūsų institucijos turi pasikeisti, kad neatsiliktų nuo pokyčių:

Energetikos gravitacijos centras persikėlė iš EBPO valstybių - vyksta sąveika tarp šalių ir regionų.

Be to, vartotojų grupės ir pilietinė visuomenė tikisi įtakoti mūsų energetikos ateitį.

Daugeliui esamoms tarptautinėms energetikos institucijoms reikia atspindėti šiuos pokyčius, būti imlesnėms ir jautrioms, kitaip rizikos taps neįvertinamos.

5. Siekiant užtikrinti visuotinę prieigą prie energijos, skubiai reikia politikos, institucinės aplinkos ir lėšų rizikai panaikinti ir remti verslius metodus:

PET pripažįsta skubių papildomų veiksmų poreikį ir remia JT Generalinio Sekretoriaus tvarios energijos visiems iniciatyvos tikslus. PET toliau remia visuotinės energijos prieigos, kaip pagrindinio ir aiškaus tikslo laikotarpiu po 2015 m. tarp Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Rėmimo priemonės ir tinkamas finansavimas yra būtini norint pasiekti šį tikslą.

6. Klimato kaitos poveikio švelninimą papildo kiti iššūkiai:

Rizikos kylančios iš energijos ir vandens sąryšio, ekstremalių oro sąlygų, ar kibernetinių atakų ir t.t.  palieka neapsaugota mūsų energetikos infrastruktūrą nuo potencialių nelaimių. Mums reikia skubiai prisitaikyti, pergalvoti ir iš naujo apibrėžti energetikos infrastruktūros atsparumą.

 KAI KURIOS REGIONINĖS PASEKMĖS, JEIGU NESIIMTI VEIKSMŲ:

Į pietus nuo Sacharos esančiame Afrikos regione nuo 250 iki 400 milijonų  žmonių vis dar neturės galimybės naudotis energija iki 2050 m.

Azijoje investicijų poreikis į energetikos infrastruktūrą iki 2050 m sudarys nuo 10 iki 12,5 trilijonų JAV dolerių, palyginti su Europoje ar Šiaurės Amerikoje investicijų poreikiu, sudarysiančiu nuo 3 iki 4 trilijonų JAV dolerių.

Artimuosiuose Rytuose bus sunku suderinti didėjančią energijos paklausą ir energijos intensyvumą.
Europa kovos balansuodama energijos kainų kilimą su  šiltnamio dujų išlakų tikslais.

Šiaurės Amerika kovos su  energetikos infrastruktūros senėjimo problema ir energijos poreikio augimu plius transporto pajėgumų ir infrastruktūros klausimais.

Lotynų Amerikoje iki 2050 m. ir toliau dominuos didelės hidroelektrinės elektros energijos gamyboje, o nestatant reikiamos infrastruktūros bus sunku patenkinti numatomą energijos paklausą.

Brangi elektra – dėsninga energetinių praeities sprendimų pasekmė

Paskelbta: .

Pradėjo aiškėti buvusių valdančiųjų politikų veiklos pasekmės energetikos srityje. Žiniasklaidoje nagrinėjama Lietuvos elektros vartotojams nenaudinga sutartis, parengta buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko vadovavimo metu.

Tai – dėsninga. Visi sprendimai energetikoje yra ilgalaikiai, todėl konkrečius rezultatus galime pamatyti ne iš karto. Šiandien ateina laikas sužinoti, kokią naudą ar žalą valstybei neša konservatorių vyriausybės žingsniai.

Vokietijos teisės aktai padės išvengti blackouto

Paskelbta: .

Vokietija priėmė teisės aktus, siekdama užkirsti kelią elektros energijos tiekimo nutraukimui.

Po Fukušimos katastrofos Japonijoje, Vokietija pradėjo brangiai kainuojantį pasitraukimą iš branduolinės energetikos ir ėmė plėsti žalios elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės ir vėjo, tačiau tai užkrovė naštą elektros tinklams, nes ši iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektra tiekiama su pertrūkiais.

Siekdama paskatinti elektros gamintojus ir tinklo operatorius prisitaikyti prie šio nenuspėjamų naujų energijos rūšių derinio, vyriausybė kuria kompleksinę taisyklių ir paskatų sistemą, skirtą išlaikyti galios srautą nepriklausomai nuo oro sąlygų.

Politinės atsakomosios priemonės turi pasaulinę reikšmę, nes politikai ir elektros energetikos sektoriaus investuotojai visame pasaulyje stebi kaip Vokietija atlieka žaliosios elektros integracijos užduotį.


Įvyko Energetinio saugumo tematikos konferencija „Outlook & Perspectives in the Baltic Sea region“

Paskelbta: .